- skėčioti
- 1 skėčióti, -iója, -iójo 1. refl. kėtotis, žargstytis: Ten skėčiojasi mergos rš. 2. tr., intr. skėsčioti, mosikuoti, skeryčioti: Patys turbūt bus suriję… – skėčioja Jozefas iš nustebimo rankas B.Sruog. Motina kaip šešėlis pasikėlė nuo lovos ir, skėčiodama rankomis, per ašaras sušuko A.Vien. | refl. DŽ, NdŽ: Gal daugiau nieko ir nemoki, kaip tiktai visaip su rankom skėčióteis?! Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.